pramitalas

prãmitalas sm. (3^4b) 1. maisto produktai, valgis: Saldė didžiausias b[uv]o prãmitalas Prn. Bet tik kokio prãmitalo pasdaro, ir gerai Sdk. Moterys nešė ant galvų didelius ąsočius su pienu, alyva, sviestu ir kitokiais pramitalais Šlč. Tik spėjau pabaigt šukuoties, motina ir beįeinanti, krepšeliu naminių pramitalų nešina LzP. 2. sing. žr. prametalas: Be prãmitalo barščiai Dkš. Toks ten jų ir gyvenimas, nė kąsniuko prãmitalo neturi Pkn. Virsiu kopūstus su grybais – nė kokio prãmitalo neturiu Užp. Kazlėkas sukirmijęs – nebereikia prãmitalo (juok.) Vj.